Studijuodami istoriją mokykloje sužinome apie svarbiausius pasaulį sukūrusius įvykius: karus, revoliucijas, mokslo atradimus ir didingus asmenis.
Tačiau yra daug įdomių detalių, kurios galiausiai nepatenka į įprastas istorijos knygas. Šie trumpi epizodai, nors ir mažiau žinomi, žavi ir suteikia unikalios praeities įžvalgos.
Panagrinėkime penkis stebinančius istorinius faktus, kurių tikriausiai nerasite savo istorijos knygose.
1. Jungtinių Valstijų prezidentas, kuris buvo areštuotas
Sunku įsivaizduoti, kad JAV prezidentas būtų suimtas, bet taip nutiko 18-ajam JAV prezidentui Ulyssesui S. Grantui 1872 m.
Grantas buvo Amerikos pilietinio karo didvyris, ir po jo išrinkimo daugelis tikėjosi, kad jis atkakliai vadovaus šaliai.
Tačiau buvo viena smulkmena apie Grantą, kuri nebuvo plačiai viešinama: jis mėgo žirgus ir turėjo įprotį dideliu greičiu važinėti savo vežimu Vašingtono gatvėmis.
Vienu metu jį sustabdė vietos policijos pareigūnas Williamas H. Westas, kuris įspėjo jį apie jo lenktynių pavojų. Grantas atsiprašė ir buvo paleistas, bet kitą dieną vėl buvo sučiuptas viršijęs greitį.
Šį kartą policijos pareigūnui neliko nieko kito, kaip tik suimti prezidentą. Nepaisant savo pareigų, Grantas bausmę priėmė su gera nuotaika ir paskyrė užstatą.
Nors šis epizodas nėra plačiai minimas, jis parodo žmogiškesnę vienos iš labiausiai gerbiamų Amerikos istorijos figūrų pusę.
2. Pirmąjį pasaulinį karą sustabdė futbolo rungtynės
Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1914 m. gruodį, įvyko vienas iš labiausiai tikėtinų įvykių šiuolaikinėje istorijoje.
Vakarų fronto apkasai buvo aklavietėje, o sąlygos abiem pusėms buvo itin atšiaurios.
Tačiau Kalėdų išvakarėse britų ir vokiečių kariai laikinai padėjo ginklus ir sudarė neoficialias paliaubas.
Ataskaitose teigiama, kad kareiviai pradėjo giedoti kalėdines giesmes ir galiausiai išlindę iš apkasų atsidūrė „niekieno žemėje“.
Tarp abiejų pusių vyko apsikeitimas dovanomis, cigaretėmis ir kai kuriais momentais net improvizuotos futbolo rungtynės.
Nors netrukus po to karas atsinaujino intensyviai, ši trumpa taikos ir bičiulystės akimirka yra vienas labiausiai jaudinančių ir stebinančių Pirmojo pasaulinio karo epizodų, dažnai ignoruojamas tradicinėse istorijos knygose.
3. Didįjį Londono gaisrą palaimino infekcija
Didysis Londono gaisras 1666 m. nusiaubė didelę miesto dalį, sunaikindamas tūkstančius namų, bažnyčių ir svarbių pastatų.
Tai buvo didžiulė nelaimė, palikusi sunaikinimo pėdsaką, bet, kaip ironiška, ji taip pat padėjo išgelbėti miestą nuo dar didesnės grėsmės: Buboninio maro.
Likus mėnesiams iki gaisro Londonas kentėjo nuo rimtos maro epidemijos, kuri sunaikino gyventojų skaičių.
Tačiau gaisras sudegino didžiąją dalį antisanitariškiausių ir žiurkių užkrėstų miesto rajonų, kur liga klestėjo.
Nors gaisras materialinių nuostolių prasme buvo katastrofiškas, tai buvo lemiamas smūgis maro plitimui, kuris po įvykio praktiškai išnyko. Šis netikėtas teigiamas poveikis retai išryškinamas kalbant apie gaisrą.
4. Kleopatra nebuvo egiptietė
Kai galvojame apie Kleopatrą, paskutinę Ptolemajo Egipto valdovę, dažniausiai įsivaizduojame ją kaip ikonišką Egipto figūrą. Tačiau daugelis nežino, kad Kleopatra pagal kilmę nebuvo egiptietė.
Ji priklausė Ptolemėjų dinastijai, kuri buvo kilusi iš Makedonijos. Ptolemėjai buvo vieno iš Aleksandro Didžiojo generolų, užkariavusių Egiptą ir po Aleksandro mirties įkūrusio savo valdžią dinastiją, palikuonys.
Kleopatra, valdžiusi nuo 51 m. pr. Kr. iki mirties 30 m. pr. Kr., kultūriškai buvo egiptietė ir perėmė daugelį jos valdomos šalies tradicijų, tačiau jos kilmė buvo graikiška.
Ji buvo viena iš nedaugelio iš savo dinastijos, išmokusių egiptiečių kalbą, o tai leido jai geriau užmegzti ryšį su savo žmonėmis.
Jo istorija, kupina intrigų, romanų su tokiomis asmenybėmis kaip Julijus Cezaris ir Markas Antonijus bei tragiška mirtis, yra viena žinomiausių Antikoje, tačiau jo šeimos kilmė dažnai lieka nepastebėta.
5. Popiežius, kuris „ekshumavo“ kitą popiežių, kad jį teistų
Vienas keisčiausių įvykių Katalikų Bažnyčios istorijoje buvo „Lavonų Sinodas“ 897 m. po Kristaus popiežius Steponas VI įsakė ekshumuoti ir teisti savo pirmtako popiežiaus Formoso kūną.
Formoso mirė prieš devynis mėnesius, bet Steponas VI, kuris jam buvo labai priešiškas, apkaltino jį keliais nusižengimais, įskaitant neteisėtą atėjimą į popiežius.
Formoso kūnas buvo aprengtas popiežiaus rūbais ir padėtas ant teismo krėslo. Kadangi jis negalėjo apsiginti, jo vardu buvo paskirtas diakonas. „Teismas“ baigėsi Formoso nuteisimu, o jo kūnas buvo sugadintas ir įmestas į Tibro upę.
Šis įvykis yra vienas makabriškiausių ir absurdiškiausių popiežiaus istorijos epizodų, istorijos knygose dažnai ignoruojamas.
Šie penki įdomūs faktai siūlo kitokį požiūrį į istoriją, kokią mes ją žinome.
Jie primena, kad, be pagrindinių įvykių ir ikoniškų figūrų, istoriją sudaro daugybė stebinančių, keistų ir kartais net juokingų detalių, kurios retai pasitaiko įprastuose pasakojimuose.
Tyrinėdami šiuos mažiau žinomus epizodus, galime dar labiau įvertinti žmogaus praeities sudėtingumą ir įvairovę.