Mobilioji technologija
Mobilioji technologija yra korinio ryšio technologija. Mobiliojo kodo padalijimo daugkartinės prieigos (CDMA) technologija per pastaruosius kelerius metus sparčiai vystėsi. Nuo šio tūkstantmečio pradžios standartinis mobilusis įrenginys iš paprasto dvipusio gaviklio tapo mobiliuoju telefonu, GPS navigacijos įrenginiu, fiksuota žiniatinklio naršykle ir momentinių pranešimų klientu bei nešiojama žaidimų konsolė. Keletas ekspertų teigia, kad kompiuterinių technologijų ateitis slypi belaidžiuose mobiliuosiuose kompiuteriuose. Mobilusis kompiuteris per planšetinį kompiuterį tampa vis populiaresnis. Planšetiniai kompiuteriai dabar pasiekiami 3G ir 4G tinkluose.
4G tinklas
Viena iš svarbiausių 4G mobiliojo ryšio tinklų ypatybių yra didelės spartos paketų perdavimo arba srauto pertraukų kanaluose dominavimas. Tie patys kodai, naudojami 2G/3G tinklams, taikomi 4G mobiliesiems arba belaidžiams tinklams. Naujausi tyrimai parodė, kad tradicinė daugiasluoksnė tinklo architektūra, pagrįsta atviros sistemos sujungimo (OSI) modeliu, gali būti netinkama 4G mobiliojo ryšio tinklams, kur trumpų paketų operacijos bus gyvybiškai svarbi kanalo srauto dalis.
Kadangi paketai iš skirtingų mobiliųjų telefonų turi visiškai skirtingas kanalų fiziognomijas, imtuvas turi atlikti visus būtinus algoritmus, pvz., kanalo įvertinimą, sąveiką su visais viršutiniais sluoksniais ir pan., per ribotą laikotarpį.
5G tinklai
Po penkerių metų (2020 m.) žmonija bus apsupta greitesnių ir galingesnių belaidžių tinklų. Šiuo metu tinklai, maitinantys mūsų išmaniuosius telefonus ir prie interneto prijungtus įrenginius, daugiausia pagrįsti 3G ir 4G technologijomis. Tačiau didelio našumo penktosios kartos technologija, žinoma kaip 5G, yra visai šalia ir žada mus pakelti į aukštumas.
5G yra laikomas esminiu, kai kalbama apie „daiktų internetą“ (IoT), pavadintą idėjai aprėpti praktiškai viską ir viską, kas yra internete. Milijardai jutiklių bus įtaisyti automobiliuose, buitiniuose prietaisuose, sveikatos monitoriuose, apsaugos sistemose, durų spynose ir nešiojamuose įrenginiuose. Analitikos bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad tinkle sujungtų įrenginių skaičius padidės nuo maždaug 5 milijardų 2015 metais iki 25 milijardų 2020 metais.
Pasak „Fujitsu“ vyriausiosios mobiliosios architektės Femi Adeyemi. Turėsime žymes, kurios informuos apie mūsų vaikų buvimo vietą ir jiems grįžus namo, o automobiliai bus valdomi autonomiškai greitkeliuose.
Be to, 5G tinklai bus maždaug 20 kartų greitesni nei 4G tinklai. Šis greitis atveria naujų patrauklių galimybių. Savarankiškai važiuojantys automobiliai gali priimti laikui svarbius sprendimus. Vaizdo pokalbiai sukurs iliuziją, kad visi yra tame pačiame kambaryje. O miestai galės stebėti eismo spūstis, parkavimo poreikius ir taršos lygius – ir reaguodami į šiuos duomenis realiuoju laiku perduoti savo išmaniajai transporto priemonei arba bet kuriam išmaniajam įrenginiui, kuris naudojamas stebėjimo tikslais.
Kalbant apie duomenų perdavimo spartą, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) teigimu, jie nusprendė, kad su 5G suderinamas tinklas turės pasiūlyti iki 20 Gbps (Gigabitų per sekundę) duomenų perdavimo spartą, o tai yra 20 kartų greitesnis už 1 Gbps specifikacijas. 4G tinklams. Su 5G tinklais jis atvers prieigą prie didesnės raiškos 4K vaizdo turinio ir holografinės technologijos per mobiliuosius tinklus. 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse bus demonstruojama 5G technologija.
Operacinės sistemos
Išmaniesiems telefonams galimos įvairių tipų mobiliosios operacinės sistemos (OS), įskaitant Android, IOS, Blackberry OS, WebOS, Symbian, Bada ir Windows mobile. Tarp populiariausių yra Android ir Apple iPhone. „Android“ mobiliąją operacinę sistemą (OS) sukūrė „Google“ ir ji yra pirmoji atvirojo kodo mobiliojo ryšio operacinė sistema, o tai reiškia, kad ji yra nemokama bet kuriame mobiliųjų telefonų tinkle.
Nuo 2008 m. tinkinamos operacinės sistemos leido vartotojui atsisiųsti programas, tokias kaip žaidimai, GPS, paslaugų programos, be kitų įrankių. Kiekvienas vartotojas gali kurti ir publikuoti savo programas, pavyzdžiui, Apple App Store. Palm Pre, kuri naudoja WebOS, kuri turi interneto funkcionalumą ir gali palaikyti į internetą orientuotas programavimo kalbas, tokias kaip Cascading Style Sheets (CSS), HTML ir JavaScript. „Research in Motion“ (RIM) „Blackberry“ yra išmanusis telefonas, kuriame yra daugialypės terpės grotuvas ir įdiegta trečiosios šalies programinė įranga.
Išmaniųjų telefonų ateitis
Naujos kartos išmanieji telefonai atsižvelgs į kontekstą ir pasinaudos didėjančia įterptųjų fizinių jutiklių bei duomenų mainų galimybėmis. Viena iš pagrindinių pritaikomų ypatybių yra ta, kad išmanieji telefonai pradės sekti asmeninius duomenis, tačiau prisitaikys numatyti reikalingą informaciją pagal individualius ketinimus. Kartu su naujaisiais telefonais bus išleistos naujos programėlės, o viena iš jų bus rentgeno įrenginys, atskleidžiantis informaciją apie bet kurią telefono nukreipimo vietą.
Vienas dalykas, kurį daro įmonės, yra programinės įrangos kūrimas, kuris pasinaudos tikslesniais vietos nustatymo duomenimis. Buvo aprašyta, kad jie nori telefoną paversti virtualia pele, galinčia spustelėti realiame pasaulyje. Pavyzdžiui, jei nukreipiate telefoną
Kartu su išmaniųjų telefonų ateitimi ateis ir kitas įrenginys, kuris bus žinomas kaip „Ominitouch“. Šis įrenginys leis peržiūrėti ir naudoti programėles ant rankos, rankos, stalo, sienos ar bet kurio kito kasdieninio paviršiaus. Įrenginyje bus naudojama jutiklinio jutiklio sąsaja, kuri leis vartotojui pasiekti visas funkcijas pirštu. Jis buvo sukurtas Carnegie Mellon universitete. Šiame įrenginyje naudojamas projektorius ir fotoaparatas, uždedami ant žmogaus peties, be jokių kitų valdiklių, išskyrus asmens pirštus.
Išvada
Per pastarąjį dešimtmetį pasaulį užvaldė išmanieji telefonai, o pastaruoju metu į areną žengė ir planšetiniai kompiuteriai. Šie mobilieji įrenginiai dabar daro didelę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui ir iš tikrųjų iš naujo apibrėžia, kaip pasiekiame informaciją ir bendraujame su kitais. Taip yra ne tik dėl techninės įrangos, bet ir dėl specializuotos programinės įrangos, kurioje veikia šie įrenginiai, ir, svarbiausia, dėl jų operacinės sistemos.
Lygiai taip pat, kaip asmeniniame kompiuteryje galima paleisti skirtingas operacines sistemas (pvz., „Windows“, „Linux“, BSD ir kt.), dabar juose taip pat veikia skirtingos operacinių sistemų, kurioms jie buvo sukurti, versijos, o ypatingais atvejais netgi gali paleisti operacines sistemas, kurioms jos buvo skirtos. nesukurta.